Lietuvos ir Suomijos gyvūnų gerovės organizacijos vienijasi: geriausias to pavyzdys – Lietuvoje metus namų neradusį šunį priglaudė suomių šeima

Lietuvoje vis dar vyraujant požiūriui, jog šuns vieta prie būdos, gyvūnų gerovės organizacijų atstovams tenka daug kantrybės pareikalaujantis darbas – nuolat tikrinti nusižengusius augintinių šeimininkus, kurie pasižadėjo atsakingiau prižiūrėti keturkojus šeimos narius. Visgi pažadai dažnai lieka neištesėti. Dar 2019 metais šuns Uragano šeimininkas, gavęs perspėjimą dėl sulysusio ir perpučiamoje būdoje gyvenančio šuns, nepasimokė. 2021 metais konfiskuotam Uraganui pagaliau atsirado nauja viltis – šiandien šuns laukia nauja šeima Suomijoje. 

Lietuvoje šeimos nerado metus, o Suomijoje – per dieną

Šuns Uragano istorija atskleidė, kaip svarbu užtikrinti nusižengusių šeimininkų patikrą ne tik pirmus metus, bet ir tęsti ją kasmet. 2019 metais užfiksavus Uragano nepriežiūrą, 2020-aisiais pakartotinis patikrinimas rodė, kad problemos išspręstos – atlikti skiepai, sutvarkyta būda, šuns įmitimas atitiko normas. Nors buvo galima manyti, kad šeimininkas pasimokė, visgi aplankius šunį 2021 metais, situacija priminė 2019-uosius – Uraganas vėl buvo sulysęs, sušalęs, be vandens ir apleistas. Gyvūnas buvo nedelsiant konfiskuotas. 

Priglaudus nusikamavusį šunį į Vilniaus gyvūnų globos namus „Grinda“, ne pelno siekiančiai organizacijai „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ buvo skaudu stebėti, kaip Uraganas per metus nesulaukė nė vienos šeimos, siūlančios prieglobstį. Todėl ji kreipėsi į užsienyje naujų namų augintiniams ieškančios organizacijos „Geri namai“ įkūrėją Liisa Leitzinger su prašymu surasti Uraganui namus svetur. 

„Pasidalinus Uragano istorija Suomijos socialiniuose tinkluose jau per pirmą dieną gavome net keturių šeimų prašymus suteikti jam namus. Atrinkus tinkamiausią šeimą, susiskambinome su jais internetu, valandą laiko kalbėjomės, jie parodė savo namus, augintinius, papasakojo apie rutiną namuose. Po to, kaip įprasta Suomijoje, šeima gavo porą dienų laiko apmąstyti, ar tikrai galės užtikrinti geras gyvenimo sąlygas Uraganui, tad praėjus laikui labai apsidžiaugėme, kad jų noras neišblėso ir visi drauge apsisprendė priimti Uraganą į savo šeimą“, – šypsosi L. Leitzinger.

„Geri namai“ įkūrėja neslepia jausmų: sunku patikėti, kaip metus laiko lietuvių šeimų dėmesio nesulaukęs šuo, taip greitai rado namus svetur. Pašnekovė tikina, kad jai buvo labai svarbu, kad šeima nesuteiktų gyvūnui namų tik iš gailesčio, o turėtų patirtes priimant gyvūną iš prieglaudos, kuris negana to prieš tai visą gyvenimą buvo praleidęs vienas lauke. Taip pat svarbu, kad žmonės žinotų, kaip elgtis su senjoru šunimi, kuris galimai turės sveikatos problemų ir pareikalaus ypatingos priežiūros. 

„Visus šiuos kriterijus puikiausiai atiteko naujoji Uragano šeima iš Helsinkio. Tai keturiasdešimtmečių pora, turinti vieną vaiką, auginanti katiną ir priglaudusi šunį iš prieglaudos namų Estijoje. Esu rami, patikėdama jiems Uraganą, kadangi ir jų kalytė yra vyresnio amžiaus, patyrusi gyvenimą gyvūnų globos namuose, o ir iš išvaizdos yra labai panaši į mūsų Uraganą. Net šeima šypsojosi sakydami, kad labiausiai myli juodos spalvos šunis, nes žino, kad jiems kartais sunkiau susirasti naujus namus“, – pasakoja L. Leitzinger. 

L. Leitzinger pabrėžia, kad tokio antrojo šanso Uraganas turbūt nebūtų sulaukęs, jeigu „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nebūtų taip atsakingai rūpinęsi šuns likimu. Anot jos, tai rodo, kaip gyvūnus mylintys žmonės ir skirtingose šalyse bendradarbiaujančios ne pelno siekiančios organizacijos gali išties keisti silpnesniųjų likimus. 

Artima Lietuvos ir Suomijos bendradarbystė

Naujų namų paieškos Lietuvos beglobiams augintiniams Suomijoje yra aktyviai vykdomos jau šešerius metus. Nors čia beglobiai gyvūnai atvyksta ir iš kitų valstybių – Rumunijos, Ispanijos ir Rusijos, L. Leitzinger teigia, kad suomiai visuomet labiausiai giria lietuvių veterinarų darbą. Anot jos, jie vieninteliai atlieka tokius nuodugnius sveikatos tyrimus prieš gyvūno kelionę ir pasirūpina, kad ši informacija pasiektų Suomijos veterinarijos gydytojus. 

„Ne išimtis ir Uragano parengimas kelionei į Suomiją. Prieš jam išvykstant, mes atliekame bendrą ir biocheminį kraujo tyrimus, tikriname, ar augintiniui negresia dažniausiai pasitaikančios šunų ligos, taip pat įvertiname auglių, sąnarių ir akių ligų rizikas. Visi šie tyrimai yra tiesiog būtini, kadangi prieglaudose atsiradę augintiniai kone visuomet prieš tai buvo gyvenę labai prastomis sąlygomis, negavę gero maisto, priežiūros. O tai, ne paslaptis, ateityje stipriai atsiliepia jų sveikatai“, – pastebi L. Leitzinger. 

Ne pelno siekiančios organizacijos „Geri namai“ įkūrėja teigia, kad per tiek metų keliaujant su beglobiais gyvūnais po skirtingas Lietuvos veterinarijos klinikas teko pasigesti naujausių gydymo ar profilaktikos priemonių, kurios jau ilgą laiką lengvai aptinkamos Suomijoje. Tai L. Leitzinger paskatino investuoti į neseniai Lietuvoje įsitvirtinti spėjusią veterinarijos kliniką „Dr. Vet“, kuri dabar aktyviai prisideda prie „Geri namai“ veiklos ir rūpinasi svetur namus suradusių augintinių priežiūra ir sveikatos patikromis. Būtent ši klinika dabar prižiūri į Suomiją išvykti pasirengusį Uraganą.

„Negana pasirūpinti gyvūnų pergabenimu iš vienos valstybės į kitą. Dėl to jau ilgą laiką ieškojau bendraminčių ir ruošiausi investuoti į veterinarines paslaugas Lietuvoje bei sukurti „Dr. Vet“ klinikų tinklą. Tikiu, kad taip galėsime nors ir mažais žingsneliais, bet vis tiek tobulinti paslaugų ir įrangų kokybę, taip pat pritraukti kuo daugiau geriausių savo srities specialistų. Tokiems pokyčiams prireiks nemažai laiko, bet tikslą turime aiškų. Juk kiekvienas šuo yra nusipelnęs gyventi sveikai ir be skausmo, o tam svarbi profilaktika, laiku įvertinta diagnozė ir, žinoma, geros sąlygos veterinarams dirbti ir tobulėti“, – teigia L. Leitzinger. 

Šiandien L. Leitzinger džiaugiasi Suomijos veterinarų atsiliepimais apie Lietuvoje prižiūrimų gyvūnų sveikatą. Anot jos, veterinarijos gydytojai drauge su nauju keturkoju pacientu visada gauna lietuvių veterinarų paruoštą dokumentą, kuriame užfiksuota visa šuns sveikatos istorija bei trumpa apžvalga apie bendrą gyvūnų ligų situaciją Lietuvoje. 

„Mes esame sukaupę daug naudingos statistikos apie įvairias gyvūnų ligas Lietuvoje. Tai mums leidžia perspėti Suomijos veterinarus ir naujuosius augintinių šeimininkus apie galimas ligas. Pavyzdžiui, kad 6 proc. mūsų išvykstančių šunų turi dirofilaria repens (liet. odos kirmėles), todėl atvykus į svetimą šalį rekomenduojama daryti pakartotinius tyrimus. Tai būtina todėl, kad net jeigu tyrimų rezultatai Lietuvoje buvo neigiami, rizika vis dar išlieka. Taip pat, remdamiesi Suomijos veterinarų stipriąja puse – dantų priežiūra, raginame įvertinti ir iš Lietuvos atvykusių šunų būklę“, – teigia L. Leitzinger. 

Ji tvirtina, kad ši Lietuvos ir Suomijos bendradarbystė yra itin svarbi abiem pusėms. Tai leidžia ne tik užtikrinti visapusę šunų priežiūrą, bet ir drauge vieningai veikti dėl to paties tikslo – savimi pasirūpinti negalinčių gyvūnų gerovės.

Rekvizitai

UAB “VET VENTURES”
Įmonės kodas 305405952
V. Nagevičiaus g. 3, LT-08237

Rekvizitai

UAB “VET VENTURES”
Įmonės kodas 305405952
V. Nagevičiaus g. 3, LT-08237

© DR.VET visos teisės saugomos 2021

© Dr. Vet visos teisės saugomos 2021

Domiesi šlapianosių pasaulio aktualijomis?

 

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Užsiprenumeruok naujienlaiškį!