3 sunkiausiai pastebimos kačių sveikatos problemos

Vis daugiau žmonių renkasi laikyti namuose katę – jos protingos, meilios, savarankiškos, mielai laiką leidžia ir vienos, o taip pat pasižymi ilga gyvenimo trukme – tai puikus augintinis norintiems jaukaus ir gero draugo. Kaip ir visiems augintiniams, katėms reikalingas dėmesys ir priežiūra – švarus geriamas vanduo, kokybiškas pašaras, tinkama tualeto dėžutė, drąskyklė bei žaislai, neleidžiantys katei nuobodžiauti. Tačiau kiekvienos katės šeimininkas turėtų ne tik pasirūpinti katės poreikių patenkinimu, bet ir mokėti pastebėti kada gyvūnas jaučiasi blogai, kokie požymiai gali leisti įtarti ligą ir kada vertėtų kreiptis į veterinarijos gydytojus. Jei tai viduriavimas ar vėmimas, niežulys ar žaizda – pastebėsite nesunkiai ir atvykę į veterinarijos kliniką gausite visą reikiamą pagalbą. O kas jeigu Jūsų gyvūnas turi svekatos problemą, kuri slapta progresuoja, o Jūs nė neįtariate? Apie dažniausias kačių sveikatos problemas, kurias be galo lengva pražiopsoti pasakoja DR.VET Vytenio klinikos veterinarijos gydytoja Urtė Barbora Liutkevičiūtė.

Inkstų nepakankamumas

– tai klastinga liga, paliečianti bene kiekvieną katę vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu. Inkstų nepakankamumas skiriamas į 4 stadijas ir spėkite kurioje stadijoje pasirodo pirmieji simptomai? Deja, šeiminikai simptomus pastebi tik 3-4 stadijose, kuomet veterinarinė pagalba nebe visada duoda norimų rezultatų, liga vis greičiau progresuoja, o gyvūnas jaučiasi vis prasčiau. Taip pat ligą aptikus paskutinėse stadijose, taikomas gydymas intensyvesnis, kasdien reikalingos lašinės, dažni vizitai į veterinarijos kliniką, kontroliniai kraujo tyrimai ir ne vienas papildas bei vaistas, o problemai įsibėgėjus su laiku atsiranda ir kitų susijusių sveikatos problemų – sunkiai atstatoma mažakraujystė, kepenų nepakankamumas, žymus kūno svorio netekimas, dantenų uždegimas, aukštas kraujospūdis. Jei galėtume nustatyti inkstų nepakankamumą pirmose stadijose – kol dar nėra ryškių ir aiškių simptomų, gydymo prognozė būtų žymiai geresnė, o tinkamai kontroliuojant ligą – katės gyvenimo trukmė reikšmingai nesutrumpėtų. Inkstų nepakankamumą dažniausiai pirmą kartą nustatome 7-12 metų katėms, tad verta pradėti reguliariai tikrinti katės inkstų veiklą jau nuo 4-5 metų amžiaus. Vienas kraujo tyrimas bent kartą per 6-12 mėnesių gali išgelbėti Jūsų katei gyvybę ir apsaugoti nuo sunkaus ir ilgo gydymo. Pirmieji pastebimi ligos simptomai, kurie reiškia, kad Jums su augintiniu derėtų nedelsiant kreiptis veterinarinės pagalbos, yra šie:

  • Katė prašo maisto, skanėstų, tačiau suėda labai mažai arba neėda išvis
  • Netrukus po ėdimo – vemia
  • Reguliariai mažėjantis kūno svoris
  • Neįprastai prastas kvapas iš nasrų
  • Katė darosi lėtesnė, vangesnė, daugiau laiko praleidžia miegodama
  • Padidėję akių obuoliai, liečiant voką – akies obuolys kietas, akys lyg išsprogusios
  • Laka žymiai daugiau vandens arba nelaka išviso

Šie simptomai atsiranda, kai inkstai negeba išfiltruoti iš kraujo visų organizmo metabolitų ir dalis jų lieka cirkuliuoti kraujyje. Tokiu būdu apnuodytas kraujas sukelia įprasto apsinuodijimo simptomus – pykinimas, vangumas, padidėjęs kraujospūdis, pakitę vandens vartojimo įpročiai, blogas kvapas. Inkstų nepakankamumas nėra pagydoma liga – ji tik gali būti kontroliuojama, tačiau aptikus bent menkiausius inkstų veiklos sutrikimus anksti – ją kontroliuoti žymiai lengviau, gyvūno savijautą galima palaikyti visiškai įprastą, o gyvenimo trukmė ženkliai nesutrumpėja. Deja, nėra jokio kito patarimo kaip išvengti šios ligos, tik prevencija prevencija prevencija! Tikrinti katės insktų veiklą reikėtų pradėti nuo 4-5 metų amžiaus ir daryti tai kas 6-12mėn. .

Dantų problemos

Kita ne mažiau pavojinga kačių sveikatos problema – dantų ir dantenų ligos, jas pastebėti laiku taip pat labai sudėtinga, kadangi simptomų pradžioje – beveik nėra. Katėms fiziologiškai tinkamiausias pašaras yra žalia mėsa – tai, ką ėdė jų protėviai laukinėje gamtoje. Ėdant žalią mėsą, ją plėšant, kramtant, puikiai nusivalo minkštos dantų apnašos, o akmenys formuojasi itin retai. Laukinėje gamtoje katės gali graužti šakas, kramtyti kaulus, o tai taip pat prisideda prie burnos higienos. Naminių kačių mitybos įpročiai kiek kitokie – sausas pašaras, konservai ir skanėstai – dažniausiai čia kramtymo nedaug, ant danties paviršiaus pradeda kauptis minkštos apnašos, kurios su laiku mineralizuojasi ir sudaro dantų akmenis. Akmenys atsiranda tiek ant matomo, tiek ant nematomo, po dantena esančio dantų paviršiaus, būtent čia susiformavę akmenys pradeda dirginti dantenas – jos parausta, gali atsirasti net opų ar žaizdų, prasidėti infekcija. Šį procesą gali pamatyti ir šeimininkas – tereikia pakelti katės lūpą šone, patraukti atgal ir apžiūrėti krūminius dantis – palei juos, ant dantenos pastebime rausvą ar raudoną juostelę. Tai yra dantenų uždegimo pradžia ir imantis tinkamų priemonių, tokią problemą dar galime sustabdyti, tačiau kaip dažnai šeimininkai patys apžiūri savo kačių dantis? Rekomenduojame tai daryti dažniau, apžiūrėkite savo katės dantis bent kartą per mėnesį, ypatingą dėmesį skirdami krūminiams dantims. Danties paviršius turi būti baltas ar su gelsvu atspalviu, dantenos rausvos, tolygaus atspalvio tiek prie pat danties, tiek toliau. Jei matote nenusivalančių apnašų ar gelsvos, rudos, pilkos spalvos darinių ant danties – tai yra pilnai susiformavę dantų akmenys, kuriuos pašalinti galėsime jau tik pasitelkdami į pagalbą ultragarsinį skalerį pilnos gyvūno narkozės metu. Jei akmenų ypač daug- dažniausiai juos nuvalius paaiškėja, jog dantis taip pat niekam tikęs ir jį tenka išrauti, kai kuriais atvejais dantis laikosi tik akmenų pagalba, priaugęs prie greta esančių dantų. Dantenų uždegimo, dantų akmenų neapžiūrėjus burnos ertmės pastebėti neįmanoma, tad išoriškai katė rodo tik labai nespecifinius simptomus, pagal kuriuos galima įspėti, jog prasideda dantų ir dantenų problemos:

  • Dėl skausmo kramtant, katė mieliau renkasi konservus ir kitą minkštą, skystą maistą
  • Katė tampa labai išranki, sauso maisto beveik nebeėda
  • Neįprastai blogas kvapas iš nasrų
  • Ėdimo metu pašaras dažnai iškrenta iš nasrų
  • Katė letenėle trina žandą, lyg bandydama kažką iškrapštyti iš burnos
  • Pastebimos seilės aplink nasrus

Kad išvengtume nemalonių procedūrų susijusių su dantimis bei dantenomis, būtina ne tik reguliariai tikrinti burnos ertmės būklęs, bet ir naudoti profilaktines priemones. Šunims nesunku dantis išvalyti su pasta ir šepėteliu, o katėms skirtos priemonės daug paprastesnio naudojimo – tai gali būti milteliai beriami į pašarą, skystis, pilamas į geriamą vandenį ar gelis, išspaudžiamas ant tiesiai į burną.

Šlapimo takų problemos

Neretai katės ir katinai be reikalo apkaltinami, jog šlapinasi ne vietoje. Vieni sako, jog taip jie keršija ar rodo savo pyktį, kiti mano, jog tai susiję su gyvūno intelektu, negebėjimu suprasti kur tualeto vieta. Tiesa ta, kad gyvūnas dažniausiai šlapinasi ne vietoje dėl:

  • Netvarkingos tualeto dėžutės
  • Šlapimo pūslės uždegimo
  • Šlapimo pūslės akmenligės

Šlapimo takų ligos dažniausiai ištinka:

  • Kastruotus katinus
  • Katinus ir kates turinčius antsvorio
  • Šeriant nekokybišku pašaru
  • Jei katinas ar katė suvartoja per mažai vandens
  • Stresuojančias kates ir katinus

Šlapimo takų ligas pastebėti nėra sudėtinga, tačiau pirmas simptomas – šlapinimasis ne vietoje – dažnai šeimininkų nurašomas, kaip nereikšmingas. Praleidus šį simptomą, problemai greitai ūmėjant, atsiranda skausmingas šlapinimasis, stanginimasis dėžutėje, šlapimo pūslės spazmai, o kartais nedideliais akmenėliais net užkemšama šlaplė ir gyvūnas išviso negali prasišlapinti. Įprastai šeimininkai gali pastebėti, jog katė pernelyg ilgai kapstosi dėžutėje prieš šlapindamasi ar atsitūpusi ilgai sėdi, miaukia, tūpčioja lyg bandydama pasišlapinti ir išlipusi iš dėžutės, o kartais ant žemės randama šlapimo lašelių, kartais net su krauju. Jei Jūsų gyvūnas pasišlapino ne vietoje – nepanikuokite, surinkite šlapimą ir tuojau pat atneškite į veterinarijos kliniką ištyrimui. Šlapimo tyrimas – labai informatyvus, greitas ir nebrangus. Jums nereikės nešti gyvūno ar ilgai laukti rezultato, o turėdami rezultatus galėsime nesunkiai nustatyti ir išspręsti esančias bėdas.

Mieli kačių šeimininkai, būkite atidūs savo ūsuotųjų augintinių sveikatai – stebėkite jų elgseną, įpročius, apetitą, vandens suvartojimą. Atsiradus net ir menkiems pasikeitimams gyvūno dienos rutinoje, paskambinkite į kliniką konsultacijai su veterinarijos gydytoju – galbūt Jūsų baimės nepagrįstos, o galbūt pastebėjote ligą pačioje jos pradžioje.

+370 614 55 655

info@drvet.lt

Rekvizitai

UAB “VET VENTURES”
Įmonės kodas 305405952
V. Nagevičiaus g. 3, LT-08237

+370 614 55 655

info@drvet.lt

Rekvizitai

UAB “VET VENTURES”
Įmonės kodas 305405952
V. Nagevičiaus g. 3, LT-08237

© DR.VET visos teisės saugomos 2021

© Dr. Vet visos teisės saugomos 2021

Domiesi šlapianosių pasaulio aktualijomis?

 

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Užsiprenumeruok naujienlaiškį!